Smagu būti gamtoje – tiek daug įdomių dalykų galima pamatyti, išgirsti, pajusti... Kai dar saulutė maloniai šildo kūną, aplinkui raminančiai ošia medžiai, tai nesinori grįžti į įprasto gyvenimo ritmą. Tačiau netrukus saulė nusileis už horizonto, žemę apgaubs tamsa ir bus ne taip jauku. Norėsis sugrįžti namo. Tačiau visai nenumanome, kad tuomet gamta atbunda naujam gyvenimui.

Naktį gamtoje vyksta daug įvairių reiškinių, tik mes dažnai juos pramiegame – pradedant astronominiais reginiais danguje, baigiant paslaptingų naktinių gyvūnų pasauliu. Kas išdrįs ir nepabijos pasilikti, tas gali tikėtis neįtikėtinų ir neišdildomų įspūdžių. Pažvelgus į žvaigždėtą dangų, galima pamatyti meteoro kritimą, geriau žinomą, kaip „žvaigzdžių lietų“. Tikima, jog jei suspėsi sugalvoti norą kol „žvaigždė krenta“, tai jis išsipildys.  

Naktis – tai nesibaigiančių kovų už būvį tarp įvairiausių gyvių arena. Vos saulei nusileidus, iš savo dieninių slėptuvių pasirodo nauja gyvybė. Tai naktiniai gyvūnai, kurie dieną miega slėptuvėse, o tamsiu paros metu esti aktyvūs – priešingai nei mums įprasti ir gerai pažįstami dieniniai gyvūnai. 

Naktinis gyvenimas – tai savo vietos po saule ieškojimas ir prisitaikymas prie tam tikrų aplinkos sąlygų, kaip biologai pasakytų „prie ekologinės nišos“. Evoliucijos metu dalis rūšių pakeitė savo gyvenimo būdą, kūno sandarą, bei prisitaikė prie tamsos – tokiu būdu išvengdami konkurencijos su nemaža dalimi kitų gyvūnų, jiems lengviau rasti maisto. Kiti dienomis ilsisi dėl to, jog išvengtų karščių ir neprarastų iš organizmo daug vandens ar išvengtų priešų. Pvz. baliniai  vėžliai yra dieniniai gyvūnai, tačiau kiaušinius deda naktimis. Taip jie stengiasi išvengti priešų, mėgstančių paskanauti jų kiaušiniais. Naktimis iš savo slėptuvių išlenda rupūžės. Skirtingai nei kitos varlės jos turi suragėjusią odą ir gali gyventi toli nuo vandens, tačiau saulės kaitra joms vistiek pražūtinga, todėl į įvairių bestuburių medžiokles jos išsiruošia naktį.