Krizės metu apie paramą besivystančioms šalims kalbama vis mažiau. Abejojama, ar verta remti skurstančių šalių gyventojus, kai patys išgyvename nelengvus laikus. Bet vis tik pasvarstykime, ar įmanoma gyvenant krizės apimtoje Lietuvoje nepamiršti skurstančiųjų Afrikoje, Azijoje ir P. Amerikoje?
Lietuva, įstojusi į Europos Sąjungą, tapo šalimi „donore“. Šalimi, kuri kartu su kitomis išsivysčiusiomis valstybėmis siekia vykdyti vystomojo bendradarbiavimo politiką, t.y. prisidėti prie paramos besivystančioms šalims. Tokiu būdu parama skurstančioms šalims tampa mūsų šalies bei kiekvieno piliečio kasdienybės dalimi. Tačiau ar tikrai taip yra?
Matant skeptiškai prieš šalies donorystę nusiteikusius žmones kyla dar vienas klausimas: ar ne per daug galvojame apie save, pamiršdami, kad gyvenimas verda ne tik Lietuvos teritorijos ribose, bet ir už jų? Galbūt mes niekada neapsilankysime tolimose Afrikos, Azijos, P. Amerikos valstybėse, bet tai nereiškia, kad mums neturi rūpėti ten skurstantys, nepriteklių kenčiantys žmonės. Galbūt krizė – tai galimybė kiekvienam pajausti, ką jaučia tūkstančiai, o tiksliau milijonai, skurstančiųjų visame pasaulyje?
Tokių minčių vedinas Aplinkosaugos informacijos centras inicijuoja diskusiją „Ką manai apie paramą besivystančioms šalims?“, kurios tikslas - atsakyti į šiame straipsnyje iškeltus klausimus. Šią diskusiją balandžio mėnesį pradėsime Lietuvos aukštosiose mokyklose. Kartu su Vilniaus, Kauno, Šiaulių, Panevėžio, Alytaus aukštųjų mokyklų studentais diskutuosime apie paramą besivystančioms šalims, apie šios paramos svarbą einant vystomojo bendradarbiavimo link.
Jei norite pareikšti savo nuomonę šia tema arba daugiau apie ją sužinoti, rašykite el. paštu ina.ingelevic@apicentras.lt. |