|
Dėl savo gyvenimo būdo ir judrumo šikšnosparniai neturi daug natūralių priešų. Jie gali tapti pelėdų ar plėšrių paukščių, žiemavietėse – kiauninių žvėrelių, kačių grobiu.
Liūdna, bet daug žalos šikšnosparniams padaro ir žmogus.
Viena pagrindinių šikšnosparnių nykimo priežasčių – jiems tinkamų slėptuvių ir buveinių mažėjimas. To priežastys:
1. Intensyvus miškų ir parkų kirtimas, po kurio nelieka senų, drevėtų medžių.
2. Seni pastatai, kuriuose prieglobstį rasdavo šie žvėreliai, nugriaunami arba rekonstruojami taip, kad dėl labai pasikeitusių sąlygų šikšnosparniai negali toliau juose gyventi.
3. Daugeliui rūšių labai svarbios požeminės slėptuvės - olos, šachtos, tuneliai, fortai ir kt. - aklinai užsandarinami, ir šikšnosparniai negali į juos patekti.
Miškų kirtimai, padaryti dideli atviri dirbamų laukų, pievų plotai smarkiai mažina šikšnosparnių populiacijas. Svarbiausia - šikšnosparniai netenka medžioklės plotų. Jie nesugeba orientuotis dideliuose atviruose plotuose be medžių, krūmų ar kitų objektų. Skleidžiami ultragarsiniai signalai sklinda tik kelių metrų atstumu. Taigi išskridęs į neaprėpiamus plotus šikšnosparnis pasimeta – jis negali nei medžioti, nei rasti kelio atgal į slėptuvę.
Šikšnosparnių gausumas mažėja ir dėl netinkamų ūkininkavimo metodų:
1. Natūralių pievų naikinimo.
2. Šlapžemių sausinimo.
3. Stiprių insekticidų naudojimo.
Šie netinkami ūkininkavimo metodai sukelia vabzdžių gausos ir įvairovės mažėjimą. Tai stipriai atsiliepia šikšnosparnių populiacijoms, nes jiems pradeda trūkti įprasto maisto. Taip pat šikšnosparniai žūva prisiriję apsinuodijusių pesticidais vabzdžių.
Anksčiau gausiai naudotas DDT, patekęs į šikšnosparnių organizmą, kaupdavosi riebaluose. Žiemos metu, šikšnosparniui pradėjus naudoti sukauptus riebalus gyvybinėms funkcijoms palaikyti, nuodai patekdavo į kraują. Kraujyje susidarydavo didelė DDT koncentracija, dėl kurios šikšnosparniai žūdavo.
Ši problema aktuali ne tik Europos šalyse, kuriose yra intensyvus žemės ūkis, bet ir mums, nes dalis “mūsiškių” skrajūnų žiemoti migruoja į šiltesnio klimato šalis.
Dar viena opi nykimo priežastis - žmogaus tyčinis ar netyčinis šių žvėrelių naikinimas, žalojimas, trikdymas. Šikšnosparniams kenkia trikdymas tiek žiemos, tiek ir vasaros metu.
Liekantys žiemoti Lietuvoje šikšnosparniai ieško tinkamų sau slėptuvių. Jas suradę, įminga. Miego metu visi gyvybiniai procesai veikia labai taupiai. Kvėpavimas sulėtėja iki 5-6 kartų per minutę, širdis plaka 15-16 kartų per min. Tuo tarpu skraidant kvėpavimo ir širdies plakimo ritmas visiškai kitoks - atitinkamai 96 ir 420 kartų per minutę. Žiemą jų kūnas atvėsta iki artimos aplinkai temperatūros - tai prisitaikymas išgyventi esant nepalankioms klimatinėms sąlygoms.
Šikšnosparniai dažnai nukenčia nuo žmonių dėl pastarųjų žinių trūkumo. Žmonės, žiemojimo vietoje radę gyvūnėlį, ima jį į rankas, neša į šiltas patalpas, šviečia prožektoriais, liečia rankomis, krapšto iš plyšių. Tai šikšnosparniams būna pražūtinga!
Dėl trikdymo, temperatūros pasikeitimo jie atsibunda. Prabudus šikšnosparnių organizmas pradeda naudoti brangias ir negausias energijos atsargas, kad pakeltų kūno temperatūrą ir suaktyvintų kitus fiziologinius procesus. Deja, išsekusių energijos atsargų žiemos metu jie negali atstatyti, nes nėra jų pagrindinio maisto – vabzdžių. Sutrikdytiems šikšnosparniams įmygio pabaigoje pritrūksta energijos ir jie žūva nesulaukę pavasario.
Vasaros metu trikdomi šikšnosparniai palieka slėptuves ir ieško sau naujų. Nerasdami tinkamos gyvenimui ir jauniklių auginimui slėptuvės jie gali palikti vietovę, kurioje pragyveno ne vienerius metus.
Opi problema yra šalyse, kuriose itin daug vėjų turbinų (jėgainių). Šikšnosparnius dažnai sužaloja besisukančios jų mentės.
Šiauriniuose Apalačuose nuo 2003 m. rugpjūčio vidurio iki spalio mėnesio, rudeninio migravimo metu, 44 turbinas turinčiame Vakarų Virdžinijos Vėjo energijos centre nuo turbinų žuvo mažiausiai 400 šikšnosparnių. Jie žuvo susidūrę su vėjo turbinų mentėmis. Biologai mano, kad aptiktieji 400 tėra nedidelė visų žuvusiųjų šikšnosparnių dalis. Šie gyvūnėliai yra maži, juos sunku aptikti. Be to, maitėdos žuvusius šikšnosparnius randa greičiau nei mokslininkai.
Tai gali tapti aktualia problema ir Lietuvoje. Greitu laiku pajūryje bei vidurio Lietuvoje žadama pastatyti apie 7 vėjo jėgainių parkus. |
