AIC
El. paštas
info@apicentras.lt
Apie mus Paslaugos Galerija English
AIC » Temos » Šikšnosparniai » Apsauga » Inkilai šikšnosparniams
Inkilai šikšnosparniams

Viena iš šikšnosparnių apsaugos priemonių – inkilai. Jie keliami tose vietose, kur trūksta natūralių slėptuvių. Jų dėka galima dirbtinai pagausinti slėptuvių skaičių, sumažinti konkurenciją tarp rūšių. 

Pirmą kartą specialūs inkilai šikšnosparniams iškelti 1918 m Prancūzijoje. Lietuvoje pirmąkart inkilus iškėlė mokslininkai K.Baranauskas ir A.Ulevičius XX amžiaus 8 dešimtmečio viduryje. Taigi, tai patikimas ir ne vienerius metus naudojamas apsaugos metodas.

Inkilai daromi įvairių formų ir iš įvairių medžiagų. Bet šikšnosparniai mieliausiai apsigyvena mediniuose inkiluose. Lietuvoje ir kitose šaltesnio klimato šalyse svarbu tinkamai parinkti inkilo dydį. Formuojantis kolonijai, svarbu, kad inkile galėtų įsikurti pakankamai daug individų ir taip būtų palaikoma atitinkama temperatūra. 

Vidinis inkilo tūris turi būti ne mažesnis kaip 1 dm2. Atstumas tarp priekinės ir galinės sienelių – ne mažesnis nei 10 cm. Inkilų gamybai dažniausiai naudojamos neobliuotos 2,5 cm storio lentos. Lentų paviršiais nelygumai reikalingi šikšnosparniams nusileisti ant inkilo ar į jį įropoti. Vidinėjė užpakalinės sienelės dalyje reikia padaryti kelias 1mm gylio įpjovas arba prikalti nedideles lenteles. Jos palengvina šikšnosparnių įsikibimą į sienelę.

Šikšnosparniams patekti į vidų paliekamas nedidelis apie 2 cm pločio plyšys apačioje arba apie 4-5 cm skersmens landa apatinėjė inkilo dalyje.  

Inkilai keliami miško aikštelėse, pakraščiuose, parkuose, pakelėse, vandens telkinių pakrantėse - atvirose vietose, kur geras priskridimas. Kabinti rekomenduojama 3-4 arba 7-8 metrų aukštyje.




Doirani