Faktai:

• Iš beveik 45000 žinduolių rūšių apie 1000 rūšių – šikšnosparniai.
• Iš 1000 rūšių tik 3  minta krauju. 70% minta vabzdžiais, likusieji 30% - vaisiais, nektaru.
• Šikšnosparnių protėviai gyveno prieš 50 milijonų metų, jų išvaizda nuo dabartinių rūšių skyrėsi labai nedaug.
• Kai kurie šikšnosparniai gyvena virš 30 metų.
• Mažiausias pasaulyje šikšnosparnis – kamaninis šikšnosparnis – yra vos 3 centimetrų ilgio ir sveria apie 5 gramus.
• Didžiausio šikšnosparnio – skraidančios lapės – sparnų mostas yra virš 2 metrų.
• Šikšnosparniai nėra giminingi graužikams. Vaisiaėdžius šikšnosparnius netgi norima priskirti prie primatų.
• Šikšnosparniai vampyrai vieno maitinimosi metu išgeria 20-40 ml kraujo .
• Dauguma tropikuose gyvenančių šikšnosparnių platina ten augančių medžių, gėlių, krūmų sėklas, vaisius.
• Šikšnosparniai veisiasi lėtai. Patelės dažniausiai atsiveda tik vieną jauniklį per metus.
• Didžiausia šikšnosparnių kolonija – apie 20-40 milijonų individų – gyvena JAV esančioje Brakeno oloje.
• Komorų salose gyvenantis šikšnosparnis – juodoji skraidančioji lapė – skraido ir naktį, ir dieną.
• Kai kurie gyvūnėliai vabzdžius gaudo ne tik skraidydami, bet ir bėgiodami žemės paviršiumi.
• Tik keliolika šikšnosparnių rūšių sau darosi slėptuves – palapines iš lapų.
  
  

  ---

   
• Didžiausias Lietuvoje gyvenantis šikšnosparnis – rudasis nakviša. Jo kūno ilgis yra apie 8 cm, svoris gali siekti 36 g, o atstumas tarp išskleistų sparnų galiukų yra  37 cm.
• Mažiausias Lietuvos šikšnosparnis – šikšniukas nykštukas. Jo kūnas vos 4 centimetrų ilgio, o sveria jis 4–6 gramus.
• Ilgiausias ausis turi rudasis ausylis. Jos yra beveik tokio pat ilgio kaip ir kūnas. Žiemos metu ausylis ausis „slepia“ po sparnais.
• Didžiausi keliauninkai – rudieji nakvišos. Migracijų metu jie nuskrenda 1600 km atstumą. Skrenda jie į Čekiją, Vokietiją, Olandiją.

Įdomybės:

• Šikšnosparniai nėra akli. Jie turi akis, tačiau pagrindinę regos funkciją atlieka echolokacija (vabzdžiaėdžių).
• Šikšnosparniai nesuka lizdų; ilsėdamiesi jie kabo žemyn galva arba įsispraudžia į plyšius.
• Šikšnosparniai retai apsigyvena varpinių bokštuose. Jie mieliau renkasi vietas be skersvėjų ir voratinklių.
• Pasiutlige serga mažiau nei 0,5% viso pasaulio šikšnosparnių.
• Šikšnosparniai nesivelia į plaukus. Jie yra geri skrajūnai ir pastebi net plauko storumo objektus, pasitaikiusius jų kelyje.
  
  

  ---

   
• Australinio šikšnosparnio vampyro seilės naudojamos sunkiomis kraujotakos ligomis sergančių žmonių gydymui.  Seilėse esanti tam tikra veiklioji medžiaga neleidžia šikšnosparnio aukos kraujui sukrešėti. Ši medžiaga  išsklaido kraujo krešulius įvairiose kūno vietose. Antikoaguliacinė šikšnosparnio seilių savybė normalizuoja kraujotaką ir deguonies patekimą į galvos smegenis.
• Kinijoje šikšnosparniai yra gerbiami. Čia jie laikomi sėkmės ir laimės simboliu.
• Škotijoje namuose gyvenanti šikšnosparnių kolonija padidina namo vertę.
• Vienos Meksikoje gyvenančios šikšnosparnių rūšies atstovai gali pakilti dvi mylias nuo žemės paviršiaus. Tokiame aukštyje jie „gaudo“ vėją. Vėjo gūsis nuneša juos didelius atstumus 60 mylių per valandą greičiu.