(Myotis daubentoni Kuhl)


 Vandeninių pelėausių kūno ilgis apie 5 cm, svoris – apie 7–14 g. Išskėstų sparnų ilgis siekia 25 cm. Nugarinės kūno dalies kailiukas nuo gelsvai rudos iki tamsiai rudos spalvos, dažnai rausvumą nustelbia pilkas atspalvis. Kūno apačia vienoda – nuo rusvai pilkos iki pilkos spalvos. Ausys ir sparnai tamsiai rudi. Apie akis esanti šviesi oda  sudaro šviesius  „akinius“, kurie skiria šiuos šikšnosparnius nuo artimos jiems rūšies – Branto pelėausio. Jie gyvena apie 18,5 metų. Skleidžiamų bangų dažnis – 45 kHz. 

Patelės ir patinai vasaros metu gyvena kartu. Dažnai sudaro veisimosi kolonijas iš keliolikos ar kelių dešimčių patelių. Jie nevengia kitų šikšnosparnių rūšių kaimynystės.  

O dienoja vandeniniai pelėausiai medžių drevėse, pastogėse, medinių pastatų plyšiuose, inkiluose, kurių landa maža, po tiltais, tarp rąstų. Slėptuvės paprastai būna pavėsyje, drėgnesnėse vietose. Dažnai apsistoja netoli vandens telkinių. 

Iš slėptuvių išskrenda praėjus 1,5–2 val. po saulės laidos. Minta uodais, mašalais, ankstyvėmis, apsiuvomis, kandimis. Grobio ieško virš vandens paviršiaus, pakrančių miškingose teritorijose, gyvenvietėse. 

Žiemavietes randa požemiuose, rūsiuose. Juose temperatūra turi būti 4–9 oC, santykinė oro drėgmė - artima rasos taškui. Gali pradėti žiemoti ir šaltesnėse, bei sausesnėse slėptuvėse, tačiau vėliau iš jų perskrenda į tinkamesnes. Į žiemavietes atskrenda rugsėjo - spalio mėnesį, pavieniai individai jose užsibūna iki gegužės pradžios. 

Šie šikšnosparniai poruojasi žiemavietėse. Jauniklius patelės atsiveda birželio mėnesį. Juos maitina 6–8 savaites.

Paplitimas: Lietuvoje labai dažnas, aptinkamas beveik visuose rajonuose.

Saugomas Berno konvencijos.