(Myotis nattereri Kuhl)


Natererio pelėausis yra vidutinio didumo. Nuo kitų šios genties rūšių skiriasi kiek didesnėmis ausimis. Be to, jų petinės skraidomosios plėvės kraštas tęsiasi beveik iki riešo, skirtingai nuo kitų pelėausių. Kūno ilgis siekia iki 5 cm, svoris 7–11 g. Kailiukas nugarinėje pusėje pilkas arba murzinai tamsiai pilkas su vos pastebimu rusvumu. Pilvo pusėje jis atrodo murzinai baltas. Sparnų plėvės viršutinė pusė tamsiai ruda, apatinė - šviesesnė. Kai išskečia sparnus, atstumas tarp jų galiukų siekia 27 cm. Ausys šviesiai rudos, šviesesnės už sparnų plėvę. Skleidžiamų bangų dažnis – 45–50 kHz.

Mėgstamiausios jų gyvenamosios vietos, kaip ir kitų pelėausių rūšių, netoli vandens telkinių esantys miškeliai. Dienoja medžių drevėse, po atsiknojusia žieve, inkiluose. Ieškoti grobio išskrenda praėjus valandai po saulės laidos. Naktimis galima pamatyti skraidant virš vandens telkinių, miško aikštelėse, virš kelių, kur gaudo  straubliukus, pelėdgalvius, uodus bei kitus smulkius vabzdžius. Nuo jų nepasislepia ir ant medžių lapų bei šakų tupintys vabzdžiai.

Pavasarį Natererio pelėausiai skraidžioja nedidelėmis 5–10 individų grupelėmis, retai pavieniui. Veisimosi metu patelės buriasi į kolonijas iš 60–80 individų. Poruojasi atskridę į žemavietes arba rudeninių migracijų metu. Jauniklius patelės atveda birželio antrojoje pusėje-liepos pabaigoje.   

Žiemoti mėgsta erdviose požeminėse slėptuvėse, kur temperatūra nenukrinta žemiau 1–10o C, o drėgnumas yra 85–100%. Į jas pradeda rinktis gruodžio mėn ir įmigę išbūna iki balandžio.

Paplitimas: plačiai paplitęs, bet nedažnas. Nerastas Šiaurės rytų ir pietvakarių Lietuvoje. Kauno teriologiniame draustinyje nuolat žiemoja keli šimtai šių žvėrelių, bet nežinomos vasaros dauginimosi kolonijos.

Įrašytas į Lietuvos raudonąją knygą IV kategoriją. Saugomas Berno konvencijos.