(Barbastella barbastellus Schreber)


Europinis plačiaausis yra 8–13 g masės ir apie 5 cm ilgio. Gyvena jis iki 22 metų. Skirtingai nuo kitų šių šikšnosparnių ausų kaušelius viršutinėje dalyje jungia kaktinė raukšlė. Todėl ausys atrodo plačios. Kailiuka,s dėl plaukų spalvinio derinio, atrodo lyg pražilęs. Apatinėje kūno pusėje jis kiek šviesesnis nei viršutinėje. Dideli ausų kaušeliai juodos spalvos. Sparnų plėvių viršutinė pusė tamsi, beveik juoda, apatinė – šviesesnė. Jiems skrendant pagal sparnų ilgį juos sunku atskirti nuo pelėausių, nes atstumas tarp sparnų galiukų yra apie 27 cm. Stipriausios skleidžiamos ultragarso bangos yra 33 kHz.

Europinių plačiaausių gyvenamoji vieta – miškai. Dienos metu jie slepiasi drevėse, medinių pastatų sienų plyšiuose, palėpėse, pastogėse, po tilteliais. Rudenį užsuka ir į gyvenvietes bei didesnius miestus.

 Veisimosi metu patelės buriasi į 10–20 individų kolonijas. Birželio mėnesį jos atsiveda 1–2 jauniklius. Patinai šiuo metu gyvena pavieniui arba mažomis grupelėmis.

Minta beveik tais pačiais vabzdžiais kaip ir ausyliai, bet nesugeba pagauti neskraidančių vabzdžių. Maitintis skrenda du kartus per parą: saulei nusileidus ir paryčiui. Vabzdžius gaudo virš daržų, vandens telkinių, miesto aikštelių, kelių.

 Žiemos metu lieka Lietuvoje. Žiemavietėse aptinkami nuo spalio pradžios iki kovo–balandžio mėnesio kolonijomis iki 200 individų. Šie gyvūnėliai atsparūs šalčiams, todėl juos galima aptikti požemiuose, rūsiuose, kur temperatūra svyruoja nuo -4 iki +9o C, drėgnumas 75–100%.

Paplitimas: Lietuvoje gana retas, dažniau randamas vidurinėje šalies dalyje. Žiemojančių plačiaausių aptinkama Kauno teriologiniame draustinyje, Vytėnuose, Vilniuje. Dauginimosi kolonijų nežinoma.

Šis šikšnosparnis Lietuvos raudonojoje knygoje yra IV kategorijoje. Įrašytas į Berno konvencijos griežtai saugumos faunos rūšių ir Natūra 2000 saugomų rūšių sąrašus.