(Plecotus auritus Linnaeus)


Rudasis ausylis išsiskiria iš kitų šikšnosparnių savo ilgomis ausimis. Tai atsispindi ir pavadinime. Ausys beveik tokio pat ilgio kaip kūnas. Jos reikalingos gaudant grobį – fiksuoja tupinčių vabzdžių garsus. Rudasis ausylis medžioja vabzdžius ropojančius ar tupinčius ant lapų, sienų.

5 centimetrų ilgio gyvūnėlis sveria 6–11 gramų, išgyvena iki 14 metų amžiaus. Kailiukas viršutinėje dalyje šviesiai gelsvai rusvas arba pilkšvas su rudu atspalviu. Pilvas šviesesnis: nuo murzinai gelsvai pilkšvos iki rusvai pilkos spalvos. Sparnų plėvės šviesios, juosvai rusvos. Ausys panašios spalvos. Sparnų mostas – iki 26 cm. Skleidžiamų bangų dažnis 20 arba 50 kHz.

Dieną rudieji ausyliai nakvoja grupelėmis ar pavieniui drevėse, inkiluose, namų pastogėse. Nevengia didelių miestų. Tose pačiose slėptuvėse laikosi beveik visą gyvenimą.

 Poruojasi rudeniop, žiemavietėse prieš įmygį arba pavasarį. Patelės birželio mėnesį atveda vieną 2–3 gramų svorio jauniklį. Šeštą gyvenimo savaitę jaunikliai pradeda skraidyti. Netrukus palieka motiną ir pradeda savarankišką gyvenimą. Veisimosi metu kolonijas, dažniausiai vienarūšes, sudaro tik patelės. Patinai gyvena atskirai pavieniui.

Grobį ausyliai gaudo savo kolonijos maitinimosi teritorijoje. Grobiu tampa virš miškų, parkų, sodų, aikštelių, kelių ir šalikelių, prie ir virš vandens telkinių skraidantys vabzdžiai – lašalai, ankstyvės, apsiuvos, naktiniai drugiai, dvisparniai, vabalai. Taip pat renka nuo medžio lapų, šakų, namų sienų, tvorų, žemės vorus, vabzdžių lervas ir lėliukes.

Šaltuoju metų laiku rudieji ausyliai neišskrenda iš Lietuvos, o apsistoja požemiuose, negiliuose rūsiuose, pusrūsiuose, kur įminga žiemos miegu. Nevengia skersvėjuotų ir šaltų požemių, kuriuose temperatūra būna nuo 0 iki -3 oC. Žiemos miegas trunka nuo spalio vidurio iki kovo–gegužės mėn. (apie 5 mėnesius). Miegodamas ausylis ausis paslepia po sparnais, išlindę būna tik kramsliai. Tai padeda sutaupyti žiemos metu reikalingą energiją. Beje, taip galima atskirti ar ausylis pabudęs, ar giliai įmigęs. Atodrėkio metu kartais gali išskristi iš žiemavietės.

Paplitimas: mūsų krašte plačiai paplitęs, gana dažnas. Dažniau pasitaiko Vidurio Lietuvoje ir Žemaitijoje. Žinomos nedidelės veisimosi bei žiemojimo kolonijos.

Lietuvos raudonojoje knygoje jis įrašytas į IV kategoriją. Saugomas Berno konvencijos.