(Eptesicus serotinus Schreber)

Tai vienas iš didesnių Lietuvos šikšnosparnių. Jo kūno ilgis apie 8 cm, svoris – 18–30 g. Kailiukas nugarinėje pusėje įvairių spalvų, apatinėje pusėje – vienodesnė, dažniausiai švariai gelsvai ruda, kartais murzinai pilkai rusva. Pilvinė pusė dažniausiai švariai gelsvai rusva. „Akiniai“ ir snukutis juodos spalvos. Ausys ir sparnų plėvių viršutinė pusė juodos spalvos, apačia – šviesesnė. Skleidžia 28 kHz ultragarsinius signalus.

Šios rūšies atstovai aptinkami gyvenvietėse, nevengia didelių miestų. Aišku, sutinkami ir miškuose, parkuose. Dienoja palėpėse, pastogėse, namų sienų plyšiuose. Rudenį, prasidėjus migracijai, randami tarpulangėse ar apšildomose patalpose.

Žiemoja pavieniui rūsiuose, požemiuose esančiuose plyšiuose ar pakibę ant sienų. Patalpose temperatūra gali svyruoti nuo +3 iki -3 oC, drėgnumas nuo 75 iki 95%. Žiemavietėse pasirodo tik gruodžio mėnesį. Iki tol jie apsistoja laikinose slėptuvėse, o dalis vėlyvųjų šikšnių, matyt, migruoja į šiltesnio klimato kraštus. Į vasarines slėptuves atskrenda balandžio mėnesį.

Maitintis skrenda visiškai sutemus, nors kartais į medžioklę susiruošia iš karto po saulės laidos. Vėlyvųjų šikšnių grobį sudaro stambūs vabalai, naktiniai drugeliai, voragyviai, dvisparniai, blakės, tiesiasparniai, kartais - pilvakojai moliuskai. Juos gaudo virš gatvių, sodų, daržų, nedidelio vandens telkinių, laukų ir pievų.

Veisimosi metu patelės gyvena atskirai nuo patinų. Sudaro kolonijas iki keleto dešimčių individų, kartais iki 100. Po 70 dienų trukusio nėštumo gegužės-birželio mėnesį jos atveda 1–2 jauniklius. Gyvena vėlyvieji šikšniai apie 12 metų.

Paplitimas: Lietuvoje palitęs plačiai, dažnesnis pietrytinėje ir vakarinėje šalies dalyje. Žinomose žiemavietėse retas, bet , matyt, dalis jų pasislepia šiltuose  žmonių pastatuose.

Lietuvos raudonosios knygos (IV kategorija) ir Berno konvencijos rūšis.