(Eptesicus nilssoni Keyserling et Blasius)


Vidutinio didumo šikšnosparnis sveria 8–13 gramų, kūno ilgis apie 5–6 cm. Nugarinėje dalyje kailiukas ilgesnis, plaukai ploni, minkšti, juosvi su gelsvu atspalviu. Kūno apačia šviesesnė. Ausys ir sparnų plėvės juodos spalvos. Atstumas tarp išskėstų sparnų galiukų nuo 24 iki 30 cm. Skleidžia 30 kHz ultragarsinius signalus.

Šiauriniai šikšniai vengia didesnių miestų, bet apsigyvena gyvenvietėse. Dienoja pastogėse, rečiau namų sienų plyšiuose.

Maisto ieško miškuose, soduose, parko aikštelėse, virš gatvių, kelių, vandens telkinių, netoli pastatų. Mitybos racionas panašus į vėlyvojo šikšnio – vabalai, dvisparniai, voragyviai, naktiniai drugeliai. Į medžioklę išskrenda nusileidus saulei.

Veisimosi metu patelės sudaro 10–20, kartais 30–40 individų kolonijas. Poruojasi žiemavietėse arba rudeninių migracijų metu. Jaunikliai gimsta birželio mėn. Patelės dažniausiai atsiveda 2 jauniklius, kurie po 3–4 savaičių pradeda skraidyti.

Žiemoja pavieniui ar nedidelėmis grupelėmis su kitų rūšių šikšnosparniais. Į žiemavietes renkasi nuo rugsėjo pabaigos iki lapkričio mėn. Ten lieka iki gegužės mėnesio. Atsparūs šalčiui, todėl žiemos metu randami šaltuose rūsiuose, požemiuose, kur temperatūra gali nukristi žemiau 0oC.

Paplitimas: Mūsų šalyje paplitęs lokaliai. Daug radviečių žinoma Žemaitijoje, Šiaurės Lietuvoje.

Įrašytas į Lietuvos raudonąją knygą (III kategorija) ir Berno konvencijos griežtai saugomos faunos rūšių sąrašą.