AIC
Pylimo g. 15/2
01118 Vilnius

Telefonas ir faksas
+370 5 212 40 89

El. paštas
info@apicentras.lt
Apie mus Paslaugos Darbas AIC Galerija English
AIC » Temos » Šikšnosparniai » Lietuvos šikšnosparniai » Rudasis nakviša
Rudasis nakviša

(Nyctalus  noctula Schreber)


Rudasis nakvišRudasis nakvišaa yra stambiausias Lietuvos šikšnosparnis. Skrendant atstumas tarp sparnų galiukų siekia beveik 40 centimetrų. Patinai kiek smulkesni už pateles. Jų kūno ilgis yra apie 7,5 cm, patelių – apie 7,6 cm. Sveria 21–36 g. Sparnų plotis tarpugalyje – apie 37 cm. Kailiukas tankus, trumpas. Nugarinėje pusėje jis vienspalvis – rusvas, apatinė pusė – šviesesnė, murzinai gelsvai ruda. Sparnų plėvės ir ausys juosvai rudos. Gyvena apie 12 metų. Skleidžia 27–28 kHz stiprumo ultragarsinius signalus.

Tai plačialapių miškų ir parkų gyventojas, nevengia ir mišrių miškų, senų medžių alėjų, brandžių pušynų. Gausėjančios rudųjų nakvišų populiacijos vis dažniau įsikuria gyvenvietėse bei miestuose.

Dienoja namų, bažnyčių palėpėse, pastogėse, inkiluose, po atšokusia medžių žieve, drevėse, prie kurių geras, atviras priskridimas.

Žiemos metą praleidžia apšildomų pastatų tarpulangėse, palėpėse, kartais – medžių drevėse. Bet tai ne “vietiniai” nakvišos, o atskridę iš šiaurinių kraštų. Mūsiškiai šikšnosparniai žiemą migruoja į šiltesnius kraštus. Migracija prasideda rugpjūčio pabaigoje. Tai geri skrajūnai. Migracijų metu jie gali įveikti 1600 km atstumą. Iš Lietuvos nakvišos skrenda į Olandiją, Vokietiją, Lenkiją, Čekiją bei kitas artimas šalis. Parskrenda gegužės mėnesį. Pavasarinių ir rudeninių migracijų metu sudaro kelių arba kelių dešimčių individų grupeles.

Medžioja rudieji nakvišos savose, apie 3000 m2 didumo teritorijose. Ne į savo valdas įskridusius gyvūnėlius šeimininkas cypdamas veja lauk. Stambius vabalus - grambuolius, ūsuočius, mėšlavabalius, žygius, taip pat drugelius, smulkius vabzdžius gaudo virš parkų, miškų, pievų, laukų, kelių, aikščių ir vandens.

Poruojasi nakvišos nuo rugpjūčio iki spalio mėnesio per rudeninę migraciją, netoli žiemojimo vietų arba pavasarinės migracijos metu – kovo-balandžio mėn. 1–2 jaunikliai gimsta birželio viduryje. Po 2 mėnesių jie pradeda gyventi savarankiškai.

Paplitimas: Lietuvoje plačiai paplitęs, bet retai kur gausiai. Dažniau sutinkamas pietrytinėje, pietinėje dalyje ir Žemaitijoje.

Įrašytas į Lietuvos raudonąją knygą (IV kategorija) ir į Berno konvencijos griežtai saugomos faunos rūšių sąrašą. 




Doirani