Naujienos

Baigėsi kūrybinių plakatų konkursas „Gyvybės pilnos Vilniaus pievos“

Kūrybinių plakatų konkurso „Gyvybės pilnos Vilniaus pievos“ baigėsi. Gavome net 44 nuostabius darbus. Labai dėkojame pedagogams, kad esate kūrybingi ir domitės aplinkosauga.


Vertinimo komisija paskelbė plakatų konkurso „Gyvybės pilnos Vilniaus pievos“ nugalėtojus čia:

https://vilnius.lt/.../kurybiniu-plakatu-konkurso.../


Nugalėtojai buvo renkami 4 kategorijose.

Kategorija „Gyvybingiausia Vilniaus pieva“.

1 vieta. Vilniaus Markučių lopšelis-darželis, grupė „Drugeliai“, „Gyvybės pilnos Vilniaus pievos“.

2 vieta. Vilniaus lopšelis-darželis „Pasaka“, „Gudručių“ grupė, „Kas pievelėje gyvena ?“.

3 vieta. Vilniaus lopšelis-darželis „Pasaka“, Montesori grupė, „Linksma pieva“

Kategorija „Vabzdžiai Vilniaus pievose

1 vieta. Vilniaus lopšelis-darželis „Žilvitis“, priešmokyklinė grupė „Kiškučiai“, „Vabzdžiai Vilniaus pievose“.

2 vieta. Vilniaus lopšelis-darželis ,,Jurginėlis“, ,,Zuikučių“ grupė, ,,Vilniaus spalvota pieva“.

3 vieta. Vilniaus lopšelis- darželis „Gabijėlė“, „Dagiliukų“ grupė, „Vabaliukų pieva“.

Kategorija „Žiedų jūra ar pieva?“

1 vieta. Vilniaus lopšelis-darželis „Pumpurėlis“, ikimokyklinio ugdymo grupė „Dobiliukai“, „Spalvinga Vilniaus pieva“.

2 vieta. Vilniaus lopšelis-darželis „Pasaka“, „Nykštukų“ grupė, „Tarp žolynų, tarp gražių, daug vaistažolių randu“.

3 vieta. Vilniaus lopšelis-darželis „Karuselė“, grupė „Boružėlė“, „Rudeninės Vilniaus pievos“.

Kategorija „Netradicinis medžiagų ir priemonių panaudojimas

1 vieta. Vilniaus lopšelis-darželis „Pilaitukas“, „Ežiukų“ grupė, „Ropi ropinėja pievoj vabalai“.

2 vieta. Vilnius lopšelis-darželis „Jurginėlis“, priešmokyklinės grupės „Smalsučiai“ ir „Gudručiai“. „Saugok mus mažas“.

3 vieta. Vilniaus lopšelis-darželis „Pilaitukas“, ikimokyklinio ugdymo grupė „Zuikučiai“, „Vabaliukai darbštuoliukai“.

Dėmesio! skelbiame fotokonkurso nugalėtojus

Dėkojame visiems dalyvavusiems. Šių fotografijų autoriai gaus M.Čepulio knygas su autografais, - autorius informuosime individualiai. Kiekvienas atsiuntęs fotografiją su pilna anketa gaus padėkos raštą, tik prašome jūsų kantrybės - nuotraukų gavome labai daug. Visus dalyvius padėkos raštai pasieks iki šių metų pabaigos.

Dėmesio! Dar vienas konkursas su daug prizų

Turime jums puikių žinių, vasara jau baigėsi, bet įamžinę prisiminimus ir dalyvaudami kūrybinių plakatų konkurse „Gyvybės pilnos Vilniaus pievos“ galite laimėti daug prizų - sferinio kino seansus, vabzdžių namelius ir knygas apie gamtą.

Kviečiame dalyvauti visus Vilniaus miesto ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo įstaigų grupių kolektyvus – vaikučius ir jų pedagogus!

Susidomėjote? Ką reikės daryti?

Pasitelkus savo kūrybiškumą, parengti kūrybinį plakatą, kurio matmenys neturi viršyti A2 formato. Jūsų vaizduotei paliekame visišką laisvę. Galite naudoti įvairias piešimo priemones ar netgi gamtines medžiagas. Konkurso nuostatus rasite čia.

Kai plakatas bus paruoštas, nufotografuokite ir fotografiją atsiųskite mums, ir susitarsime kaip perduosite plakatus parodai.

Plakatų konkursas vyks iki spalio 31 dienos, o nugalėtojus skelbsime lapkričio 10 d.

Su nekantrumu lauksime jūsų darbelių bei linkime kūrybiškų minčių! Jūsų lauks daug šaunių prizų.

Kviečiame mažuosius vilniečius į gamtines edukacijas

Prasidėjus Naujiems mokslo metams kviečiame mažuosius vilniečius, darželinukus ir pradinukus, kartu su tėveliais į gamtines edukacijas Verkių regioniniame parke. Edukacijų metu aplankysime Verkių dvarvietės parką, susipažinsime su gamtinėmis vertybėmis Pavilnių ir Verkių regioninių parkų Lankytojų centre, dalyvausime viktorinoje ir smagiai leisime laiką.

Susitikimai vyks rugsėjo 10 d. ir 17 d.

Registracijos detalės skelbiamos Aplinkosaugos informacijos centro FB paskyroje https://www.facebook.com/apicentras.

Renginys yra visuomenės aplinkosauginio švietimo projekto „Vilniečių ekologinio sąmoningumo didinimas ir įtraukimas į aplinkos apsaugos veiklas“ dalis. Projektą finansuoja Vilniaus miesto savivaldybė. Projektą įgyvendina Aplinkosaugos informacijos centras, edukacijas remia Pavilnių ir Verkių regioninių parkų direkcija.

Susipažinkime su KAMANĖMIS -

kailiniuotomis bičių giminaitėmis

Augalų apdulkintojai kaip ekologinė grupė yra sudaryta iš įvairių gyvūnų, bet jų tarpe dominuoja vabzdžiai, ypač bitiniai plėviasparniai. Bitės (tarp jų ir kamanės – jos irgi priklauso bičių šeimai) yra patys svarbiausi augalų apdulkintojai visoje Europoje. Dauguma vabzdžių apdulkintojų priklauso laukinėms rūšims, o dalis vabzdžių (pvz., medų nešančios naminės bitės) yra auginamos žmonių dėl jų nešamos tiesioginės ekonominės naudos. Be abejo, apie pastaruosius gauname daugiau informacijos, todėl ir žinome daugiau nei apie laukines rūšis. Tačiau laukinės apdulkintojų rūšys yra ne mažiau svarbios gyvybingoms ekosistemoms palaikyti ir derliui užtikrinti, todėl svarbu pažinti šias rūšis ir suprasti jų reikšmę, nes tik žinodami mes galime jas išsaugoti. Šiame straipsnyje kviečiame daugiau sužinoti apie laukines kamanes ir jų svarbą augalų apdulkinimui.

Kamanės. Kas jos?

Kamanės yra palyginti stambūs ir gausiai plaukeliais apaugę bičių šeimos vabzdžiai, turintys ilgą straubliuką. Kamanių gentyje labai plačiai paplitusios morfologinės rūšių variacijos, todėl sunku tiksliai identifikuoti rūšis. Skaičiuojama, kad pasaulyje gali būti apie 500 rūšių, o Lietuvoje gali gyventi apie 30 rūšys.

Kaip gyvena kamanės?

Kamanės – bendruomeninis vabzdys, gyvenantis šeimomis lizduose. Skirtingos rūšys mėgsta skirtingas lizdavietes. Jos gali gyventi apleistuose graužikų urvuose, paukščių lizduose, medžių drevėse, išpuvusiuose kelmuose, po akmenimis, samanomis ir kt.

Kiekvienas lizdas turi savo motinėles, kurios deda kiaušinius ir taip sukuria šeimą. Kamanės vystymosi ciklas nuo kiaušinėlio iki suaugėlio trunka 21–22 paras. Iš pradžių iš kiaušinėlių išsivysto pirmosios darbininkės, kurios būna labai nedidelės. Atsiradus darbininkėms motinėlė užsiima tik kiaušinių dėjimu. Priklausomai nuo kamanių rūšies, per sezoną lizde gyvena iki 200, o didesniame - netgi iki 400 darbininkių, o vėliau ir jaunų motinėlių ir patinėlių. Patinėliai ir lytiškai subrendusios patelės atsiranda tik vasaros pabaigoje. Rudeniop senosios motinėlės žūsta, mažėja darbininkių, todėl perus baigia auginti patinėliai. Apvaisinę motinėles, patinėliai gyvena ne lizduose, tačiau žieduose, o rudenį, kaip ir dauguma lizdo gyventojų, taip pat žūsta. Žiemą išgyvena tik jaunos, apvaisintos motinėlės. Jos lenda į žemę, plyšius, po lapais, samanomis ir ten pražiemoja iki pavasario. Pražiemojusios ankstyvą pavasarį šios motinėlės keliasi ir ieško vietos lizdui įkurti, kuriame deda kiaušinius naujai šeimai sukurti. Jau kovo mėnesį saulei įšildžius pietinius kalvų šlaitus, galima pamatyti prabudusių kamanių, skubančių aplankyti pirmųjų žiedų. Kamanių motinėlės, skirtingai nei bičių motinėlės, pačios renka maistą sau ir palikuonims, kuria ir saugo lizdą. Be to, kamanės, skirtingai nei bitės, nekaupia didelių medaus atsargų.

Ar kamanės gelia?

Kamanių motinėlės ir darbininkės labai skiriasi dydžiu, tačiau ir vienos, ir kitos pilvelio gale turi geluonį, taigi gelti gali. Kamanių patinėliai geluonies neturi. Kamanės dažniausiai gelia tik gindamos savo lizdą arba jei kas nors jas suspaudžia, bet ir tai ne visada.

Kuo minta kamanės?

Kamanės minta tiek žiedadulkėmis, tiek ir nektaru. Žiedadulkes, turinčias baltymų, kamanės naudoja savo kolonijos stiprinimui ir perų auginimui, tuo tarpu nektaras, kuris yra angliavandenių šaltinis, yra būtinas kamanių energijai palaikyti.

Kuo ypatingos ir svarbios kamanės?

Kamanės yra labai svarbios augalų žiedadulkių platintojos. Jos turi įvairių prisitaikymų, kurie joms leidžia apdulkinti daug įvairiausių augalų.

Kamanės turi ilgesnį liežuvėlį nei bitės, todėl lengvai pasiekia tų žiedų nektarą (ir tuo pačiu perneša žiedadulkes), kurių nektaro bitės negali pasiekti ir todėl jų nelanko. Be to, kamanės naudoja dar vieną, t.y. vibracinį apdulkinimo metodą. Įsikandusios į žiedą jos vibruoja sparnų raumenimis, taip itin efektyviai išpurtydamos žiedadulkes iš vyriškos žiedo dalies.

Kamanių kūnas stambus ir padengtas tankiais plaukeliais, todėl prie jo lengvai prilimpa daug žiedadulkių, kurias kamanės perneša. Viena kamanė gali parnešti net iki 3/4 savo kūno svorio žiedadulkių ir nektaro. Plaukuotas kūnas leidžia kamanėms palaikyti palankią kūno temperatūrą, todėl jos itin atsparios nepalankioms oro sąlygoms ir gali skraidyti tiek darganotu, tiek ir vėsiu oru, ankstyvais rytais bei vėlyvais vakarais, kuomet bitės neskraido. Plaukuoto kūno dėka kamanės yra iš visų bitinių vabzdžių atspariausios šalčiui, todėl gali gyventi net poliariniuose kraštuose ir apdulkinti juose augančius žydinčius augalus.

Kamanių darbu džiaugiasi ir auginantys daržoves ūkininkai. Pavyzdžiui, pomidorų žiedai neturi daug nektaro, todėl bitės juos nelabai lanko. Tuo tarpu viena kamanė apdulkinant pomidorus padaro 4-5 bičių darbą, nes būdama stambi ir plaukuota perneša daugiau žiedadulkių, o nutūpusi ant vieno žiedo apdulkina ir kitus kekės žiedus.

Ar ilgai džiaugsimės kamanių darbo vaisiais?

Šiuo metu grėsmingiausiu kamanių priešu tapo žmogus ir jo ūkinė veikla. Intensyvus žemės ūkis ir vis didėjantys monokultūrų laukai naikina natūralias pievas – pagrindines kamanių buveines, todėl kamanės praranda tiek gyvenimo vietas, tiek ir maisto šaltinį. Kamanėms reikalingos pievų buveinės nyksta ir dėl kitos priežasties – apleidus pievas ir jų nešienaujant, jos tiesiog apauga medžiais, krūmais ir jų nelieka. Be to, kamanėms, kaip ir kitiems vabzdžiams apdulkintojams, itin didelę žalą daro pesticidų naudojimas.

Deja, bet tyrimai rodo, kad viena iš dešimties bičių (tame tarpe ir kamanių) rūšių Europoje yra ties išnykimo riba.

Kaip galite padėti išlikti kamanėms?

Svarbiausia, ko reikia kamanėms – tai nepertraukiamo medingų augalų žydėjimo nuo ankstyvo pavasario iki rudens ir saugios vietelės lizdui. Miestuose kamanės taip pat gali gyventi, tačiau būtina užtikrinti, kad jos čia galėtų rasti žydinčių augalų, tad vejos nepjaukite dažnai, leiskite pievoms žydėti, skirkite dalį sklypo natūralioms pievoms palaikyti ir galėsite džiaugtis kamanių kaimynyste bei, tikėtina, gausesniu sodo derliumi. Norėdami suteikti maisto kamanėms pasodinkite ramunių, nasturtų, jurginų ar ežiuolių, raudonųjų dobilų – jie labai mėgstami kamanių. Sodinkite ir prieskonines žoleles - rozmarinus, čiobrelius, laiškinius česnakus, šalavijus, mairūnus – jie ne tik paskanins jūsų pietus, bet ir suteiks gyvybiškai svarbaus nektaro ir žiedadulkių kamanėms.

Ir, be abejo, tik esant būtinybei ir itin atsakingai naudokite pesticidus, nes jie gali pražudyti ir kamanes.

Straipsnis parengtas įgyvendinant Vilniaus miesto savivaldybės finansuojamą visuomenės aplinkosauginio švietimo projektą „Vilniečių ekologinio sąmoningumo didinimas ir įtraukimas į aplinkos apsaugos veiklas“.

Fotografijos iš https://www.bumblebeeconservation.org


Prasidedantis projektas skatins aktyviai dalyvauti anglies pėdsako kompensavimo mechanizmuose

Pelkių apsaugos ir atkūrimo fondas, kartu su Aplinkosaugos informacijos centru, dalyvavo nacionalinių nevyriausybinių organizacijų institucinio stiprinimo projektų finansavimo 2022 metams atrankos konkurse. Mūsų paraiška buvo puikiai įvertinta, tad projekto „Aplinkosauginių NVO pajėgumų didinimas, siekiant efektyviai dalyvauti anglies pėdsako kompensavimo mechanizmų diegimo ir taikymo procesuose Lietuvoje” įgyvendimui buvo skirta 53255,64 EUR suma.

Pagrindinis projekto tikslas – sustiprinti Lietuvos aplinkosauginių NVO gebėjimus efektyviai dalyvauti anglies pėdsako kompensavimo mechanizmų diegimo ir taikymo procesuose Lietuvoje, tokiu būdu kuriant schemas, užtikrinančias NVO veiklos ir finansinį tvarumą bei verslo įsitraukimą į gamta pagrįstų sprendimų įgyvendinimą ne tik mažinant šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimus, bet ir skatinant jų absorbciją, didinant prisitaikymą prie klimato kaitos bei saugant biologinę įvairovę.

Šis projektas finansuojamas iš NVO fondo lėšų. Sprendimas skirti lėšas buvo priimtas liepos 22 d. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos kanclerio potvarkiu Nr.A3-89.

Piešinys: Carbon Footprint H.G. HartWell

Skelbiame fotokonkursą „Vilniaus gamta ir vaikai“

Atėjo vasara ir atostogos. Įspūdingiausius momentus įamžinsime fotografijose. O mes skelbiame fotokonkursą „Vilniaus gamta ir vaikai“ ir kviečiame dalyvauti, dalintis savo fotografijomis.

Konkurso tikslas - skatinti vaikus ir jų šeimas tyrinėti gamtą, ugdyti visuomenės gamtamokslinę kompetenciją, padėti pamatyti gamtos grožį ir suprasti gamtos reikšmę, atskleisti Vilniaus miesto gamtos grožį bei įvairovę ir jį populiarinti.

Konkurse kviečiami dalyvauti Vilniaus miesto ikimokyklinio ir priešmokyklinio, pradinio ugdymo įstaigų ugdytiniai, jų tėvai, pedagogai ir kiti šių įstaigų bendruomenių nariai, grupės ar visa bendruomenė.

Konkursui siunčiamos skaitmeninės fotografijos. Nuotraukų formatas – JPG, dydis neturi viršyti 8 MB. Vienas autorius (ar grupė) gali teikti ne daugiau 3 fotografijų. Nuotraukos failo pavadinamas sudaromas iš jos autoriaus vardo pirmosios raidės ir pavardės (pvz., vpavardenis), jei teikiamos kelios nuotraukos, pridedamas numeris (pvz., Vpavardenis_1). Laiške/anketoje prašome nurodyti fotografavimo datą ir trumpą fotografuotos vietos aprašymą.

Nuotraukos ir užpildyta dalyvio anketa siunčiamos el. paštu apicentras@gmail.com iki 2022 m. rugsėjo 15 d. Nugalėtojai bus paskelbti š. m. spalio 3 d., per Pasaulinę buveinių dieną.

Visi konkurso dalyviai bus apdovanoti padėkos raštais, kurie bus išsiųsti dalyvio anketoje nurodytu el. paštu; įdomiausių, originaliausių nuotraukų autoriai – diplomais ir dovanėlėmis.

Įdomiausios nuotraukos bus talpinamos Aplinkosaugos informacijos centro ir Vilniaus miesto savivaldybės interneto svetainėse aplinka.vilnius.lt arba vilnius.lt.

Konkursą organizuoja Aplinkosaugos informacijos centras ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto tvarkymo ir aplinkos apsaugos skyriaus Aplinkos apsaugos ir želdinių tvarkymo poskyris.

Konkursas organizuojamas įgyvendinant Vilniaus miesto savivaldybės finansuojamą visuomenės aplinkosauginio švietimo projektą „Vilniečių ekologinio sąmoningumo didinimas ir įtraukimas į aplinkos apsaugos veiklas“.

Konkurso nuostatus rasite čia.