Apdulkintojai
Apdulkintojai - gyvybės, medaus ir maisto garantas
Apdulkintojas yra vabzdys (ar kitas agentas), kuris padeda pernešti žiedadulkes iš vyriškosios žiedo dalies (kuokelių) ant moteriškosios, to pačio ar kito žiedo, dalies – purkos.
Apskaičiuota, kad 200 000–300 000 rūšių, tokių kaip drugeliai, vabalai, kandys, musės, uodai ir bitės, vaisiaėdžiai šikšnosparniai, ir paukščiai, visame pasaulyje apdulkina augalus. Europoje augalus daugiausia apdulkina bitės, kamanės ir žiedmusės, taip pat drugiai, kai kurios vabalų rūšys ir vapsvos.
Apdulkintojai atlieka didžiulį darbą, be jų nebūtų gyvybės, medaus ir maisto. Vertinama, kad net apie 75 proc. pagrindinių pasaulio maistinių kultūrų ir 85 proc. laukinių augalų priklauso nuo apdulkinančių vabzdžių. Be apdulkintojų atliekamo darbo prarastume daugybę mūsų mėgstamų produktų, tokių kaip obuoliai, žemuogės, abrikosai, vyšnios, pupos, agurkai, pomidorai, moliūgai, apelsinai, grikiai, prieskoniniai ir vaistiniai augalai, tokie kaip bazilikas, čiobrelis, ramunė ir kt. Beje, ar žinojote, kad kakavos ir kavos Robusta derlius yra visiškai priklausomas nuo apdulkintojų?
Skaičiuojama, kad Europoje su vabzdžių atliekamu apdulkinimu susijusios žemės ūkio produkcijos vertė siekia iki 15 mlrd. eurų per metus. Pasaulio mastu šios sumos dar įspūdingesnės - 217 mlrd eurų per metus.
Daugybė mokslinių tyrimų Europoje rodo, kad laukinių vabzdžių apdulkintojų populiacijos labai sumažėjo per pastaruosius kelis dešimtmečius. Vertinama, kad viena iš dešimties bičių ir drugelių rūšių Europoje yra ties išnykimo riba. Apdulkintojų buveinės nyksta dėl žemės naudojimo paskirties keitimo, intensyvaus ūkininkavimo ir klimato pokyčių. Pesticidai ir kiti teršalai, invazinės svetimos rūšys ir ligos kelia tiesioginę grėsmę apdulkintojų sveikatai.
Išnykus vertingiems apdulkintojams vabzdžiams, ne tik mūsų mityba taptų skurdesnė (o kur dar rytas be įprasto kavos ar kakavos puodelio), bet dar daugiau žalos būtų natūraliajai gamtai: tai sumažintų augmenijos įvairovę, atimtų kai kurių gyvūnų maistą ir taip sukeltų neigiamus padarinius įprastose maisto grandinėse. Pasaulinė bendruomenė įvertino šiuos pavojus, o Europos Komisija jau 2018 metais inicijavo “Europos Sąjungos iniciatyvą dėl apdulkintojų”. Iniciatyva apima tris kryptis ir dešimt veiksmų:I prioritetinė kryptis. Gerinti žinias apie apdulkintojų populiacijų mažėjimą, jo priežastis ir padarinius1 veiksmas. Remti stebėseną ir vertinimą2 veiksmas. Remti mokslinius tyrimus ir inovacijas3 veiksmas. Sudaryti sąlygas lengviau dalytis žiniomis ir naudotis duomenimisII prioritetinė kryptis. Pašalinti apdulkintojų populiacijų mažėjimo priežastis4 veiksmas. Išsaugoti nykstančias apdulkintojų rūšis ir buveines5 veiksmas. Gerinti apdulkintojų buveinių ir šalia esančios žemės ūkio paskirties žemės būklę6 veiksmas. Gerinti apdulkintojų buveinių miesto vietovėse ir platesniame kraštovaizdyje būklę7 veiksmas. Mažinti pesticidų naudojimo poveikį apdulkintojams8 veiksmas. Mažinti invazinių svetimų rūšių poveikį apdulkintojamsIII prioritetinė kryptis. Didinti informuotumą, įtraukti plačiąją visuomenę ir skatinti bendradarbiavimą 9 veiksmas. Skatinti verslo sektorių ir piliečius imtis veiksmų10 veiksmas. Visais lygmenimis skatinti įgyvendinti strategiją.Norėdami rasti išsamesnės informacijos apsilankykite: http://ec.europa.eu/environment/nature/conservation/ species/pollinators/ Taigi “nešienautos” Vilniaus pievos – visiškai atitinka šeštąjį iniciatyvos veiksmą, nes tokios pievos - puiki vieta maitintis drugiams, bitėms, kamanėms ir kt. Gera žinia yra tai, kad miestai, sudarantys sąlygas apdulkintojų maitinimuisi bei veisimuisi, gali būti prieglobsčiu daugeliui vabzdžių apdulkintojų, ypač tiems, kuriems kyla grėsmė dėl žemės ūkio veiklos. Ir be abejo, apdulkintojai vabzdžiai yra būtini sveikai ir gyvybingai miestų aplinkai užtikrinti, nes garantuoja augalų dauginimąsi, laukinių gyvūnų išlikimą sudarydami sąlygas rasti maisto (pvz., uogų, vaisių, sėklų)), be to, užtikrina ir pačių miestiečių soduose auginamų augalų derlių ir kt. Daugiau žinių apie pievas, jų reikšmę ir apdulkintojus rasite leidinyje "Tyrinėju. Pažįstu. Saugau"Straipsnis parengtas įgyvendinant Vilniaus miesto savivaldybės finansuojamą visuomenės aplinkosauginio švietimo projektą „Vilniečių ekologinio sąmoningumo didinimas ir įtraukimas į aplinkos apsaugos veiklas“.
kaip mes galime padėti bitėms
Norint išsaugoti vabzdžius apdulkintojus svarbūs ne tik politikų sprendimai, bet ir paprastų žmonių žinios apie aplinką, jos supratimas ir kasdieninės aplinką tausojančios veiklos. Štai keletas nedidelių žingsnių, kurie gali reikšmingai įtakoti vabzdžių apdulkintojų gausą:
1. Jei turite galimybę, šalia namų pasodinkite žydinčių augalų. Svarbiausia, ko vabzdžiams reikia – tai žydinčių augalų, kad galėtų rasti maisto – nektaro ir žiedadulkių. Taip pat augalai jiems suteikia prieglobstį. Augalams pasodinti nereikia daug vietos arba specialių sąlygų – galima sodinti ir vazonuose balkonuose, ant palangių ir pan. Stenkitės rinktis vietinius, Lietuvoje nuo seno augančius augalus (pvz., šilinius viržius, čiobrelius, raudonėlius, medetkas, šalavijus, ežiuoles ir kt.). Prie vietinių augalų kaip prie maisto šaltinio per daugelį metų yra prisitaikę vabzdžiai apdulkintojai, be to, tokie vietiniai augalai atsparesni ligoms, kenkėjams.
2. Prisiminkite, kad niekas neprilygs natūraliai, didžiule augalų įvairove pasižyminčiai pievai. Jei turite galimybę įveiskite natūralią pievą arba tapkite jau esanačios pievos “globėju”, pasirūpinkite, kad pieva būtų šienaujama po nužydėjimo. Kita vertus, svarbu stebėti, kad pieva nebūtų palikta be priežiūros ir neužželtų krūmais.
3. Jei neturite galimybės savo kieme puoselėti natūralios pievos ir turite veją, stenkitės ją pjauti kuo rečiau, leiskite jai sužydėti. Taip pat dalį sodo, pvz., prie tvorų ar takų, skirkite laukinėms gėlėms žydėti (beja, dilgėlės ir kitos žydinčios piktžolės yra puikus nektaro šaltinis, ant dilgėlių maitinasi daugybės drugių vikšrai).
4. Sodininkaudami venkite pesticidų. Deja, bet pesticidai naikina ne tik tuos vabzdžius kenkėjus ar augalus, kuriuos norima išnaikinti, tačiau naikina ir apdulkintojus ar jų maistinius augalus.
5. Parūpinkite apdulkintojams vietos veisimuisi bei poilsiui. Pavyzdžiui, palikite keletą negyvų medžių sklype, įsigykite arba pasigaminkite vabzdžių namą. Vabzdžių namelio gaminimas – smagi ir naudinga veikla, ypač vaikams. Šią veiklą vaikai gali atlikti tiek namuose su tėvais, tiek ir darželyje. Nameliui gaminti galima panaudoti įvairias gamtines medžiagas: medžių stuobrius, kelmus, kalades, nendres, šiaudus ir kt. Nameliai daugiausiai skirti laukinėms bitėms įkurdinti, be jų, nameliuose taip pat gali apsigyventi ir kiti naudingi vabzdžiai – naikinančios amarus boružės bei auksakės ir kt. Idėjų, kaip pasigaminti vabzdžių viešbutį, galima rasti YOUTUBE įraše „Kodėl niekas negyvena mano vabzdžių viešbutyje? (Tomas Pocius)“ (interneto nuoroda https://www.youtube.com/watch?v=jke0nn8WrW4);
6. Remkite miestų bitininkystę įsigydami medaus ar kitaip prisidėdami prie šios vis dar mūsų miestuose naujos veiklos.
7. Tapkite vabzdžių apdulkintojų “ambasadoriumi” – pasakokite apie vabzdžių svarbą ir apsaugą savo artimiesiems, kolegoms, kaimynams. Kai žmonės išgirsta įdomių faktų apie aplinką, jie paprastai noriai prisideda prie gamtos išsaugojimo.
8. Nepamirškite, kad gamtą reikia saugoti kasdien – t.y. kuo mažiau pirkti naujų daiktų, kuo mažiau naudoti įvairių chemikalų, nešiukšlinti, rūšiuoti atliekas, valgant rinktis vietines, sezonui būdingas daržoves ir vaisius, ekologiškus produktus. Mokslininkai sako, kad dalis drugių nyksta ne dėl maisto trūkumo, bet dėl klimato kaitos. Taigi kiekvienas asmeninis pasirinkima sgali būti svarbus.
Straipsnis parengtas įgyvendinant Vilniaus miesto savivaldybės finansuojamą visuomenės aplinkosauginio švietimo projektą „Vilniečių ekologinio sąmoningumo didinimas ir įtraukimas į aplinkos apsaugos veiklas“.