Apdulkintojai

Keli dažniausiai Lietuvoje paplitę vabzdžiai apdulkintojai: naminė bitė, kamanė, žiedmusė ir spungė.

Apdulkintojai - gyvybės, medaus ir maisto garantas (I dalis) Diskusijos dėl šį pavasarį Vilniuje didžiulį sąmyšį sukėlusių “nešienaujamų” pievų vis netyla. Kai gyventojai bauginasi erkėmis, visiškai pamirštama, kad pievos yra svarbios ir naudingiems vabzdžiams, ypač apdulkintojams, nes suteikia jiems maistą ir prieglobstį.
Apdulkintojas yra vabzdys (ar kitas agentas), kuris padeda pernešti žiedadulkes iš vyriškosios žiedo dalies (kuokelių) ant moteriškosios, to pačio ar kito žiedo, dalies – purkos.
Apskaičiuota, kad 200 000–300 000 rūšių, tokių kaip drugeliai, vabalai, kandys, musės, uodai ir bitės, vaisiaėdžiai šikšnosparniai, ir paukščiai, visame pasaulyje apdulkina augalus. Europoje augalus daugiausia apdulkina bitės, kamanės ir žiedmusės, taip pat drugiai, kai kurios vabalų rūšys ir vapsvos.
Apdulkintojai atlieka didžiulį darbą, be jų nebūtų gyvybės, medaus ir maisto. Vertinama, kad net apie 75 proc. pagrindinių pasaulio maistinių kultūrų ir 85 proc. laukinių augalų priklauso nuo apdulkinančių vabzdžių. Be apdulkintojų atliekamo darbo prarastume daugybę mūsų mėgstamų produktų, tokių kaip obuoliai, žemuogės, abrikosai, vyšnios, pupos, agurkai, pomidorai, moliūgai, apelsinai, grikiai, prieskoniniai ir vaistiniai augalai, tokie kaip bazilikas, čiobrelis, ramunė ir kt. Beje, ar žinojote, kad kakavos ir kavos Robusta derlius yra visiškai priklausomas nuo apdulkintojų?
Skaičiuojama, kad Europoje su vabzdžių atliekamu apdulkinimu susijusios žemės ūkio produkcijos vertė siekia iki 15 mlrd. eurų per metus. Pasaulio mastu šios sumos dar įspūdingesnės - 217 mlrd eurų per metus.
Daugybė mokslinių tyrimų Europoje rodo, kad laukinių vabzdžių apdulkintojų populiacijos labai sumažėjo per pastaruosius kelis dešimtmečius. Vertinama, kad viena iš dešimties bičių ir drugelių rūšių Europoje yra ties išnykimo riba. Apdulkintojų buveinės nyksta dėl žemės naudojimo paskirties keitimo, intensyvaus ūkininkavimo ir klimato pokyčių. Pesticidai ir kiti teršalai, invazinės svetimos rūšys ir ligos kelia tiesioginę grėsmę apdulkintojų sveikatai.
Išnykus vertingiems apdulkintojams vabzdžiams, ne tik mūsų mityba taptų skurdesnė (o kur dar rytas be įprasto kavos ar kakavos puodelio), bet dar daugiau žalos būtų natūraliajai gamtai: tai sumažintų augmenijos įvairovę, atimtų kai kurių gyvūnų maistą ir taip sukeltų neigiamus padarinius įprastose maisto grandinėse. Pasaulinė bendruomenė įvertino šiuos pavojus, o Europos Komisija jau 2018 metais inicijavo “Europos Sąjungos iniciatyvą dėl apdulkintojų”. Iniciatyva apima tris kryptis ir dešimt veiksmų:I prioritetinė kryptis. Gerinti žinias apie apdulkintojų populiacijų mažėjimą, jo priežastis ir padarinius1 veiksmas. Remti stebėseną ir vertinimą2 veiksmas. Remti mokslinius tyrimus ir inovacijas3 veiksmas. Sudaryti sąlygas lengviau dalytis žiniomis ir naudotis duomenimisII prioritetinė kryptis. Pašalinti apdulkintojų populiacijų mažėjimo priežastis4 veiksmas. Išsaugoti nykstančias apdulkintojų rūšis ir buveines5 veiksmas. Gerinti apdulkintojų buveinių ir šalia esančios žemės ūkio paskirties žemės būklę6 veiksmas. Gerinti apdulkintojų buveinių miesto vietovėse ir platesniame kraštovaizdyje būklę7 veiksmas. Mažinti pesticidų naudojimo poveikį apdulkintojams8 veiksmas. Mažinti invazinių svetimų rūšių poveikį apdulkintojamsIII prioritetinė kryptis. Didinti informuotumą, įtraukti plačiąją visuomenę ir skatinti bendradarbiavimą 9 veiksmas. Skatinti verslo sektorių ir piliečius imtis veiksmų10 veiksmas. Visais lygmenimis skatinti įgyvendinti strategiją.Norėdami rasti išsamesnės informacijos apsilankykite: http://ec.europa.eu/environment/nature/conservation/ species/pollinators/ Taigi “nešienautos” Vilniaus pievos – visiškai atitinka šeštąjį iniciatyvos veiksmą, nes tokios pievos - puiki vieta maitintis drugiams, bitėms, kamanėms ir kt. Gera žinia yra tai, kad miestai, sudarantys sąlygas apdulkintojų maitinimuisi bei veisimuisi, gali būti prieglobsčiu daugeliui vabzdžių apdulkintojų, ypač tiems, kuriems kyla grėsmė dėl žemės ūkio veiklos. Ir be abejo, apdulkintojai vabzdžiai yra būtini sveikai ir gyvybingai miestų aplinkai užtikrinti, nes garantuoja augalų dauginimąsi, laukinių gyvūnų išlikimą sudarydami sąlygas rasti maisto (pvz., uogų, vaisių, sėklų)), be to, užtikrina ir pačių miestiečių soduose auginamų augalų derlių ir kt.
Taipogi nepamirškime, kad per savo vartojimo pasirinkimus mes taip pat veikiame aplinką, todėl vartokime kuo daugiau ekologiškų produktų, rinkimės vietinį, sezonui būdingą maistą, atsakingai ir kuo mažiau naudokime sintetinių chemikalų (dažų, lakų, ploviklių ir kt.). Straipsnis parengtas įgyvendinant Vilniaus miesto savivaldybės finansuojamą visuomenės aplinkosauginio švietimo projektą „Vilniečių ekologinio sąmoningumo didinimas ir įtraukimas į aplinkos apsaugos veiklas“.